TAIKOMASIS TEATRAS
AUTENTIŠKOS PATIRTYS
Raimonda Agnė Medeišienė, lektorė
#TaikomasisTeatras #TeatroKatedra #KlaipėdosFakultetas#LMTA
Mano romansas su taikomaisiais teatro metodais prasidėjo maždaug prieš penkiolika vasarų. Su Pekka Korhonen sėdėjome Trakuose ant lieptelio sumerkę kojas į ežerą. Aplink malėsi projektinė suomių - lietuvių jaunimėlio grupė, su kuria Pekka ką tik buvo prasukęs proceso dramą „Mergina odine striuke“. Ji užkabino. Nieko panašaus iki tol nebuvau nei mačiusi, nei patyrusi. Galvoje mintys taip sproginėjo, kad sunkiai sekėsi sujungti jas į aiškius klausimus. Suomiškai ramus Pekka įvertino situaciją ir pasiūlė atvažiuoti į Helsinkio teatro akademiją dalyvauti jo kuruojamuose dviejų metų kursuose.
Tokia buvo pradžia. Ant lieptelio prie ežero. Po to buvo ir Helsinkio teatro akademija (Suomija), ir Česterio universitetas (Jungtinė Karalystė), ir San Paulo universitetas (Brazilija), ir kiti ilgesni ar trumpesti kursai.
Dabar, 2021 m. pavasarį, turiu laimės dirbti su pirmuoju Lietuvoje taikomojo teatro magistrantų kursu.
Spalvinga dešimties žmonių grupė jau dabar kuria taikomojo teatro istoriją Lietuvoje. Skamba taip, kaip ir yra – ambicingai. Jie gilinasi į studijų dalykus, jie padeda tobulinti programą. O Klaipėdos „fakų“ teatro katedra, t.y. katedros vedėja Danutė Vaigauskaitė, turi drąsos ir širdies įgyvendinti tobulinimus. Nes ji, programa, pirma tokia Lietuvoje. Ir ji, programa, to verta - PASTANGŲ IR GERIAUSIŲ STUDENTŲ.
Didžiulis privalumas - kad visi dešimt magistrantų atsinešę įvairius profesinius kontekstus. Turime profesionalių aktorių, teatro pedagogų, jaunimo studijų režisierių, kultūros vadybos specialisčių, choreografę, barokinio epochos teatro aktorę-choreografę- režisierę, meno mokyklos administratorių, renginių režisierių. Jų drąsus ir geranoriškas gilinimaisi į šias studijas jau dabar praplečia taikomojo teatro ribas. Palaukime jų baigiamųjų darbų – patikėkite, bus kuo pasidžiaugti ir nustebti. Ir didžiuotis. Ir su pamatuota ambicija sakyti – mes darome pokytį!
Asmeninės laimės man padaugina aplinkybės: pirmoji tokio tipo programa Lietuvoje, Taikomojo teatro magistro programa, įgyvendinama Klaipėdos „fakuose“. Tai mano Regia Solis – saulės rūmai. Taip užrašyta virš įėjimo, taip jaučiuosi prisimindama ypatingą akademinę dvasią, kurtą ten dirbusių ir man įtaką dariusių žmonių. Negaliu jų nuvilti.
Tai toks štai pasiūlymas: jei spirga noras studijuoti, jei norisi pavaikščioti po mažai žinomą taikomojo teatro teritoriją, jei jaučiate, kaip trūksta vėjo, kad prapūstų mintis, ar jūros, kad praplėstų horizontus, kviečiu:
#TaikomasisTeatras #TeatroKatedra #KlaipėdosFakultetas#LMTA
TYLAUS PROTESTO DRAMA IKĖJOJE
Jūratė Širvytė-Rukštelė
Vilnius, 2020 11 09
“Sujunkite dvi idėjas ir pasižiūrėkite, kas iš to išeis” (Fr.Haren Idėjų knyga, p. 40).
Prieš dvi dienas Lietuvoje buvo neišvengiamai paskelbtas antrasis karantinas. Tiesa, šįkart – “kosmetinis”, uždarant labiausiai “pavojingas” nišas – galerijas, muziejus, bibliotekas, teatrus ir paliekant veikti didžiuosius prekybos centrus, kaip būtinųjų prekių aprūpinimo vietas. Su kolegom ispanų gatvės teatro režisieriumi Adrian Schzvarzstein bei aktoriumi Mindaugu Ancevičiumi, priklausydami teatro pasauliui pasijutome marginalizuoti, nukėlus metus planuotas gastroles vėl subraškėjo ekonominis pagrindas, o logikos nebuvimas valdžiažmogių sprendimuose skatino veikti ir supratome, kad “svarbiause ne šeip kašką dariti”: jei teatruose pavojinga, reikia gelbėtis ir išnešti teatro meną, ten, kur saugu…sakykime – IKĖJA.
Mūsų mažytis ir labai paprastas spektaklis apsiribojo kiek neįprasta vintažine apranga ir sinchronine improvizacija, atliekant įprasčiausius pirkėjų veiksmus IKĖJOJE. Žiūrovų, pardavėjų bei apsaugos reakcijos buvo adekvačios – arba šypsojosi matydami 3 keistus piliečius kartu ritmingai besimatuojančius klozetų patogumą, ar bešokančius su FANTASTIK servetėlių pakuotėmis, arba nusukę ginybinius nieko nematančius žvilgsnius, apsimetinėjo, kad viskas vyksta kasdieniškai normaliai.
Knygose išskaičiau, kad August Boal metodai tinka norintiems keisti skausmingas socialines situacijas, nagrinėjant socialines psichologines o gal ir moralines temas. Ar šiandieninė dirbtinio karantino situacija, nepasitikėjimas valdžios sprendimais ir kultūros nuvertinimas – socialinė, moralinė tema, o gal mūsų priemonės atrodys tik kaip trijų aktorių išdykavimas IKĖJOJE? Labai norėčiau drąsų mūsų išsišokimą prilyginti didžiojo teatro tyrinėtojo NEMATOMAJAM TEATRUI, juk išanalizavus situaciją, ingridientai tie patys – scena, ne teatro aplinkoje, veiksmas vyksta žmonių, kurie nėra žiūrovai akivaizdoje.(A. Boal, Engiamųjų teatras, 2014, p.104)
“Pasirinkite neapsaugoto laisvo mąstytojo kelią…Netylėkite jums rūpimais klausimais ir bet kokia kaina stenkitės būti išgirstas” – rašė Thomas J. Watson (Fr.Haren Idėjų knyga, p. 188). Ir netylėjome. Trys facebook’o profiliai, trys skirtingos aplinkos, šimtai skirtingų nuomonių - sveikinančių, smerkiančių, pašiepiančių, skatinančių, klausiančių. Dėkojome, aiškinome, ginčijomės, klausėme, tylėjome... A. Boalis rašė: "Ar realybėje kada nors vyksta dialogas? Ar būna priešingai: tai, ką laikome dialogu, visuomet tėra greta vykstantys ar iš dalies sutampantys monologai?" (Skučiatė, Vaičekonytė, 2014, p. 59). Ar susišnekėjome? Nežinome. Tačiau tikrai supratome, kad negalime dabartinėje visuomenėje vaidinti negirdinčių, nematančių ir nekalbančių bezdžionėlių. Kitą kartą turgus. Ir teatras, kaip prekė. Šviežia, iš pirmų rankų, rinktinė.
Video:
Margarita Bladženauskaitė
Forumo teatro etiudas „Trys seserys“ pagal Auksės Antulienės scenarijų
Mano vaidmuo – vidurinioji sesuo Rita. Visos trys atlikėjos iš anksto nustatytoje konflikto vietoje yra porą kartų sustabdomos moderatorės ir eina pas žiūrovus išklausyti patarimų, kaip spręsti konfliktą ir veikti toliau. Tema – Covid 19 pandemija ir skirtingi požiūriai bei elgesio modeliai šioje situacijoje. Atlikta paskaitos metu. Auditorija – bendrakursiai ir dėstytoja.
Vaidmens kūrimo ir atlikimo ypatumai Forumo teatre
Lyginant su tradiciniu teatru, artimiausia B. Brechto metodika, kai aktorius atlikimo metu lengvai išeina iš personažo ir vėl sugrįžta, labiau būna šalia vaidmens, nei susitapatina su juo, kaip moko K. Stanislavskio sistema. Taikomajame teatre nereikalinga išsami personažo analizė, tiek kiek reikalinga visiškai atskleisti problemą. Kartais personažą pakanka apibūdinti keliais sakiniais ir repetuojant neskiriama daug dėmesio personažo kūrimui, nesiekiama meninės vertės. Svarbiausia tampa problema ir kaip ją kuo labiau atskleisti ir išspręsti. Lygiai taip pat nereikalingi įmantrūs režisūriniai sprendimai. Atlikimo metu reikalingi improvizaciniai sugebėjimai, kuomet žiūrovai keičia situaciją, lankstumas ir sąmoningumas prisitaikant prie situacijos bei kūrybiškumas ir greita reakcija išteisinant ir išpildant žiūrovų pasiūlymus. Tradiciniame teatre aktorius yra saugus, nes viskas išanalizuota ir surepetuota, o Forumo teatre aktorius yra 100% gyvas, žengdamas į nežinomybę. Po Forumo teatro pasirodymo niekas nekomentuoja ir nevertina meninės režisūros ar vaidybos pusės, aptarimuose svarbiausia išlieka problema ir toliau diskutuojami jos sprendimo būdai. Kaip atlikėja po visko jutau azartą ir norą toliau gilintis į temą. Forumo teatras nepalieka abejingų nei žiūrovų, nei atlikėjų.