Siūlomi scenarijai

Forumo teatras:
temos ir auditorija

Šiuo metu mes esame pasirengę forumo teatro formatu aptarti tokias aktualijas:

Paciento ir medicinos darbuotojų santykiai
Tėvų skyrybos ir paauglystė
Darbas įvairiatautėjė aplinkoje
Karjera: kūrimo ypatumai, rizikos ir baimės
Priklausomybės ir santykiai su artimaisiais
Svetimumo jausmas kitoje šalyje
Karantinas ir susitikimai su artimaisiais
Mokiniai ir smurtas
Pasirinkimo ir supratimo svarba
Diskriminacija dėl mitybos įpročių

Scenarijai gali būti pristatomi tiek tikslinei, tiek plačiai auditorijai nuo 16 m. ir vyresniems.

Auditorijos dydis priklauso nuo konkrečios temos; optimalus žiūrovų skaičius - 15-50 žmonių.

Vaikas ir tėvų skyrybos

Alexandra Kovalenko

Istorija iš gyvenimo: tėvų skyrybos ir vaikų išgyvenimai. Paauglės Tomos tėvai jau nusprendė skirtis, tačiau nuo dukters sprendimą slepia ir labai dažnai pykstasi. Namuose sienos plonos, dėl to dukra visada girdi barnius. Ji niekaip nesupranta tikrosios kivirčų priežasties ir ima galvoti, kad tėvai skiriasi dėl jos, nes ji - „blogas vaikas“. Mergaitė pasiskundžia draugei ir pasikviečia ją į svečius. Draugės lieka dviese ir Toma pratrūksta verkti - ji nenori, kad tėvai skirtųsi, ir nebežino, ką daryti. Abiem merginoms reikalingi patarimai! Kaip Tomai gyventi su šia problema? Kaip šioje situacijoje turėtų elgtis Tomos draugė?

„Kliudžiau"

Augustas Petkus

Vaikų ir tėvų konfliktinių situacijų sprendimas švietimo įstaigose – tai kiekvieno vadovo žmogiškumo išbandymas. Smurtas ir patyčios vaikų tarpe, suaugusiųjų diskriminacija dėl materialinės padėties, mobingas darbo vietoje ir kitos problemos reikalauja iš švietimo įstaigos vadovo aukštų konflikto valdymo įgūdžių. Kyla klausimas: kaip praktiškai spręsti tokio pobūdžio konfliktus, kaip suvaldyti negatyvios fizinės ir psichologinės energijos prasiveržimus? Ar mokyklos vadovas visada priima teisingus, nesavanaudiškus sprendimus?

Pasirinkimas

Toma Razmislavičiūtė-Juodė

Alkoholizmas artimoje aplinkoje – bėda, kuri baigia išardyti dviejų seserų santykius. Vyresniosios sesers vyras kategoriškai atsisako bendrauti su alkoholike seserimi dėl jos melo, manipuliacijų, priklausomybių, šantažo, psichinio nestabilumo ir iškelia ultimatumą žmonai: arba aš, arba sesuo. Vyresnioji sesuo įsitikinusi, kad jaunėlė nepasikeis, o vyras jos nepaklusnumo neatleis. Tuo tarpu jaunesnioji tiki, kad dalyvavimas „Minesota“ programoje padėjo jai pasikeisti, ir dabar ji pasiryžusi kurti gražius santykius su seserimi. Vyresniosios sesės dilema: ar patikėti jaunėle? Ar suteikti jai dar vieną galimybę susitaikyti ir vėl bendrauti? Ar rizikuoti konfliktuoti su vyru?

Trys seserys

Auksė Antulienė

Lietuvoje karantinas, artėja šventės. Tėvai seniai nematė vaikų, anūkų, jų psichologinė būsena šiuo metu labai pablogėjusi. Bet ar verta rizikuoti ir „atvežti” virusą, kuris gali sukelti didelių problemų fizinei sveikatai?
Suaugusiems vaikams iškyla klausimas, ar vykti pas vienkiemyje gyvenančius, garbaus amžiaus ir turinčius įvairių lėtinių ligų tėvus?

Patylėk... !

Nida Vita Žilinskienė

Visuomenėje egzistuoja opi ir deja, gan dažna socialinė problema – alkoholizmas ir smurtas artimoje aplinkoje. Šią problemą ir konfliktus dar labiau paaštrino pandeminė situacija. Praverkime duris į vienos tokias problemas išgyvenančios šeimos namus... Trijų asmenų šeima, gyvenanti mažame butuke. Tėvas žiūri krepšinį ir gurkšnoja alų, sūnus ruošia pamokas, mama, sujungtoje su kambariu virtuvėje, plauna indus. Kas nutinka, kuomet paauglys sūnus paprašo pagalbos, kad galėtų paruošti pamokas?

Būti svetimu

Jūratė Širvytė-Rukštelė

Lietuvoje gaji netolerancija „kitoniškumui“, pabėgėlių statusui. Visai dar nesenai tapę Europos Sąjungos nariais, užmiršome sienų kirtimo, pasų ir muito kontrolės nepatogumus, o pripratę naudotis ES narėms teikiamomis privilegijomis ištrynėme iš savo atminties empatiją ir jausmą, ką reiškia būti svetimu kitoje šalyje. Įsivaizduokime situaciją, kurioje gali atsidurti ir tūlas Lietuvos studentas: grįždamas iš Jungtinių Amerikos Valstijų yra sulaikomas pasų kontrolės oro uoste dėl 2 dienas viršyto vizos galiojimo termino. Amerikietis pasienietis, jausdamas pilietinę pareigą sulaikyti “nelegalą”, provokuoja studentą, ketindamas skirti didžiausią baudą ar net grasindamas kalėjimu. Kokį vaidmenį čia galėtų suvaidinti studento sužadėtinė amerikietė? Ar jaunuolis pajėgtų apsiginti, vien tik apeliuodamas į teisingumą ir žmogiškąjį faktorių?

Svajonė ar materialinė gerovė?

Aurelija Šarkauskaitė

2017 m. tyrimų bendrovė „Gallup“ pristatė kelerius metus vykdyto tyrimo rezultatus. Daugiau nei 200 valstybių siekta išsiaiškinti, ar žmonės patenkinti savo darbu. Statistika nedžiugina. Net 85 proc. žmonių nemėgsta savo darbo, iš jų 62 proc. yra tiesiog nepatenkinti savo užduotimis, kompanijos atstovaujamu produktu, vadovo elgesiu, nepakankamomis augimo bei vystymosi galimybėmis ir pan., o 23 proc. apklaustųjų nekenčia savo darbo ir tai turi neigiamos įtakos psichologinei žmonių būklei.
Laura jau 5 metus dirba odontologijos klinikoje. Ji gerai išmano savo profesiją ir yra patenkinta savo atlyginimu. Deja, Laura dirba tik dėl to, jog darbas gerai apmokamas, ji nėra pamilusi savo veikos. Jau ne kartą svarstė mesti odontologijos kliniką ir išmėginti savo svajonių darbą – mokyti vaikus šiuolaikinio šokio. Svajonė ar materialinė gerovė - ką pasirinkti?

Gimdymas Lietuvos ligoninėje

Akvilina Bertašiūtė

Tragiškai pasibaigusių istorijų apie gimdymus Lietuvos ligoninėse, deja, gausu. Gimdyti atvykstančios moterys dažnai susiduria su Lietuvos medikų žmogiškumo, mandagumo, jautrumo ir empatijos trūkumu. Prieš 3-4 metus „nedidelis finansinis paskatinimas“ buvo įprastas reiškinys, greitai nuteikdavęs ligoninės personalą teigiamai. Šiandieninėse ligoninėse oficialiai komunikuojama, kad joks finansinis atlygis nepadarys įtakos paslaugos kokybei.
Jauna šeima nerimauja dėl pirmagimio atėjimo į šį pasaulį. Ligoninėje tėveliai susiduria su nemaloniomis medicinos personalo replikomis, kurios itin kenkia gimdyvės psichologinei ir fizinei būsenai. Ar „finansinė parama“ pakeistų akušerės požiūrį į epidurinės nejautros skyrimo gimdyvei, jaučiančiai didžiulį skausmą?

Tapatybė

Augustė Gaidytė-Palaitienė

Įstaiga X. Jos vadovas – Lietuvos lenkas, gimęs ir augęs nedideliame daugiataučiame krašte. Sulaukęs 30 metų įkuria savo įmonę. Joje dirba 40 įvairių tautybių žmonių. Pagrindinę darbo jėgą sudaro lietuviai.
Likus savaitei iki algų išmokėjimo vienas darbininkas lietuvis, stiprus nacionalistas (50 metų) nori, kad jam pakeltų atlyginimą. Vadovas, nematydamas priežasties, atsisako, tai daryti. Darbininkas pradeda įmonėje kurstyti tautinę nesantaiką. Kaip pasielgti vadovui? Kas laukia darbuotojo? Kaip sutarti daugiatautėje aplinkoje, kai ekonominius ir socialinius nesutarimus sustiprina dar ir tautinis konfliktas?

Kūčių vakarienė

Margarita Bladženauskaitė

Šiuolaikiniame pasaulyje egzistuoja daugybė mitybos rūšių: visavalgiai, vegetarai, veganai, žaliavalgiai, Keto ir kt. Gausu įvairiausių specializuotų parduotuvėlių ir kavinių, prekybos centruose atskiri netradicinės mitybos maisto produktų skyriai – atrodo, jog visi turi galimybę valgyti ką nori ir dėl skonio nesiginčyti. Tačiau vis dar dažnai pasitaikanti situaciją, kai šeimos, giminės ar kitokio kolektyvo susibūrime prie stalo susėda skirtingų mitybos įpročių žmonės ir neišvengia patyčių, konfliktų bei noro „perauklėti“. Kaip elgtis veganei merginai, netoleruojančiai glitimo, pirmą kartą pakviestai Kūčių vakarienės į sužadėtinio tėvų namus? Ką daryti, jei ant stalo: žuvis, silkė, miltiniai patiekalai, o būsimoji anyta – tradicijas gerbianti nuostabi šeimininkė?